NaujienosAtgal <

Pedagogė: dalis abiturientų gauna brandos atestatą neįrodę, kad kažką išmano

2012-10-25 11:12

Šis puslapis atspausdintas iš DELFI interneto vartų.
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=59420979

Pedagogė: dalis abiturientų gauna brandos atestatą neįrodę, kad kažką išmano
Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt 2012 m. rugpjūčio 31 d. 12:21
Lietuvoje mokytojų darbo kokybė nevertinama, tad reikalinga privaloma reguliari mokytojų atestacija. Tokią poziciją penktadienį viešėdama DELFIkonferencijoje išsakė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Jūratė Litvinaitė. Mokytojos manymu, dalis abiturientų, nepasirinkusių mokytis istorijos, gauna brandos atestatą neįrodę, kad kažką išmano apie Lietuvos Konstituciją, valstybės sąrangą, savo pilietines pareigas ir istoriją.
Rugsėjo 1-osios proga DELFI apsilankiusi mokytoja sulaukė klausimų apie tai, ką keistų švietimo sistemoje, patyčias mokykloje bei šiandieninius vaikus.
J. Litvinaitė pasisako už mokytojų darbo kokybės patikrą – privalomą reguliarią atestaciją. Pasak jos, kaip klysta, pavyzdžiui, medikai, taip pat gali klysti ir mokytojai.
„Bet nėra jokios institucijos, kuri vertintų mokytojo darbą ir imtųsi kažkokių priemonių, kad darbo kokybė gerėtų. Įstatymai nenurodo, kad mokytojas privalo tobulėti, taikyti naujausius metodus ar mokslo pasiekimus. Be abejo, dokumentai tai nurodo, bet niekas netikrina, ar tai vykdoma“, – įsitikinusi J. Litvinaitė.
J. Litvinaitė taip pat peržiūrėtų mokymo programas baigiamosioms klasėms. „Jos nereikalauja to, ko vaikui iš tikrųjų reikia gyvenime. Ten dažnai mokslas dėl mokslo“, – sakė pedagogė.
Kaip pavyzdį jis pateikė istorijos egzamino programą, kuri susiaurinta iki Europos istorijos. Pavyzdžiui, egzamine neliko Antikos, nors Antikos palikimo išsaugojęs šiandienos mokslo ir politikos pasaulis.
Istorijos mokytoja ekspertė sukritikavo pasikeitusį 2013 m. istorijos egzaminą. „Dvi vasaras atidaviau tam, kad pasiruoščiau dėstyti pagal šitą programą. Mano akimis žiūrint, programoje daug absurdo, ji reikalauja žymiai daugiau faktų negu ankstesnė ir visiškai nepritaikyta šiandienos poreikiams. Su ja Lietuvos jaunimo tikrai neparuošime gyvenimui – tik kvailokam egzaminui“, – mano J. Litvinaitė.
Mokytoja palaiko profiliavimo idėją, tik nepatenkinta, kad istorija ir valstybės pagrindai vienuoliktokams ir dvyliktokams nėra privaloma.
„Mokykloje neanalizuojamos šiandieninės problemos iš istorinės perspektyvos, neaptariami istoriniai pavyzdžiai, kaip spręsti dabarties iššūkius, nesvarstoma, kaip jaunimui įsitraukti į pilietinę visuomenę. Netgi dalis abiturientų, kurie nepasirinko mokytis istorijos, gauna brandos atestatą neįrodę, kad kažką išmano apie Lietuvos Konstituciją, valstybės sąrangą, savo pilietines pareigas ir savo istoriją“, – sakė J. Litvinaitė.
Ji taip pat keistų mokyklų administravimo tvarką. Mokytoja norėtų, kad didesnę įtaką turėtų bendruomenės, aktyviai mokykloje reikštųsi tėvai.
Įvardijo patyčių priežastis
J. Litvinaitė sulaukė klausimų apie patyčias mokykloje. Pasak jos, ši problema nėra išpūsta.
„Kaip ir visoje visuomenėje, taip ir mokykloje trūksta pakantumo, nevertinamas žmogaus išskirtinumas, savitumas, dažnai tėvai, mokytojai vaikui pataria „elkis, kaip visi“, bara, „ką žmonės pasakys“, vaikas ima bijoti būti savimi ir kartais tampa agresyvus prieš tą, kuris tokios baimės neturi. Iš to ir gimsta patyčios“, – aiškino J. Litvinaitė.
Jos manymu, mokyklai stinga pagalbos iš pačios visuomenės, televizijos. Mokytoja įsitikinusiu, kad visų pirma čia turėtų liautis patyčių kultas.
„Yra kelios gana veiksmingos prevencinės programos, mokyklos turi psichologus. Deja, vėlgi niekas nevertina darbo kokybės. Viskas priklauso nuo asmenybių. Jei psichologas geras, tai problemos sprendžiamos“, – kalbėjo J. Litvinaitė.
Mokytojos teigimu, šiandieniniai vaikai nėra tingūs – jie smalsūs, tačiau ne visada mato prasmę mokytis tai, ką siūlo mokykla.