NaujienosAtgal <

Samerhilas: Mokykla kurioje lankyti pamokas neprivaloma

2013-11-24 18:21

Įsivaizduokite mokyklą…
Kurioje vaikai laisvi būti savimi…
Kurioje sėkmę apibrėžia ne akademiniai laimėjimai, bet pačio vaiko supratimas apie sėkmę…
Kur visa mokykla sprendžia jai iškilusias problemas, kur kiekviena asmenybė turi vienodą teisę būti išklausyta…
Kur tu gali žaisti visą dieną, jei tik nori…
Ir kur yra vietos bei laiko prisėsti ir pasvajoti…
Ar įmanoma tokia mokykla?“
A.S. Nylas
Samerhilo (angl. Summerhill) mokykla įkurta 1921-ais metais. Tai visame pasaulyje garsi „laisvoji“ mokykla, geriausiai žinoma, kaip ta „mokykla, kurioje vaikams nereikia lankyti pamokų“. Jos įkūrėjo Aleksandro Saterlendo Nylo (angl. Alexander Sutherland Neill)(1883-1973) filosofija įtakojo daugybę švietėjiškų praktikų ir judėjimų įvairiose pasaulio mokyklose bei universitetuose.
Prieš įkurdamas Samerhilą, A.S. Nylas, kartu su kolegomis įsteigė tarptautinę mokyklą Austrijoje. Ši mokykla turėjo nuostabias sąlygas ir entuziazmo veikti, tačiau po kelių pirmųjų mėnesių A.S. Nylo džiaugsmas ėmė mažėti. Jis jautė, kad nors mokyklą kuria idealistai, nepritariantys tabakui, kino teatrams, tačiau einama ne ta kryptimi – Nylo tikslas buvo kitoks – mokykla, kurioje vaikai gyventų savo gyvenimą. Jis teigė, kad „kiekviena sveiko vaiko gyvenimo akimirka yra veikimo akimirka. Vaikas neturi laiko sėdėti ir tingėti. Tingėjimas yra nenormalu.“
A.S.Nylas persikėlė į Angliją. Iki šiol mokykla veikia Leistono mieste, iš esmės visai nepasikeitusi nuo įkūrimo pradžios. Dabar jai vadovauja A.S. Nylo dukra Zoja (Zoë).
Kaip veikia ši mokykla ir kuo ji skiriasi nuo kitų?
Mokykla yra internato tipo, daugelis mokinių per semestrą gyvena mokykloje, tačiau yra ir dienos moksleivių. Dažniausiai, kai mažesnieji paauga, užsimano mokykloje ir miegoti. Samerhile mokosi ir moksleiviai iš kitų pasaulio šalių. Šiuo metu bendruomenę sudaro daugiau nei šimtas žmonių. 95 iš jų – vaikai nuo 5 iki 18 metų. Likusieji yra pilnu ir ne pilnu etatu dirbantys mokytojai, namų globėjai, kitas personalas. Pilnu etatu dirbantys gyvena mokyklos teritorijoje atskiruose kambariuose šalia mokinių arba karavanuose.
Yra galimybė rinktis įvairius mokymosi dalykus, atitinkančius arba viršijančius GCSE (General Certificate of Secondary Education – tam tikri Jungtinės Karalystės mokymosi standartai kiekvienam dalykui) lygius.
Naujas tvarkaraštis sudaromas kiekvieną semestrą, tačiau lankyti pamokas yra neprivaloma!
Galima rinktis tokius dalykus:
-Gamtos mokslai: Biologija, Fizika, Chemija;
-Matematika;
-Anglų kalba;
-Vokiečių, ispanų, prancūzų, japonų, kinų kalbos;
-Medžio darbai;
-Dailė, fotografija;
-Drama, teatras;
-Istorija;
-Geografija;
-Muzikos technologijos, DJ darbas, įrašų studija;
-Plaukimas mokyklos baseine arba Leistono laisvalaikio centre;
-Grupė užsiėmimų, apimančių rankdarbius, piešimą, sportą (tenisą, futbolą, krepšinį, rankinį, stalo tenisą), rašymą mokyklos laikraštyje ir žaidimus kavinėje;
-Muzika (pianinas, dainavimas, būgnai, gitara, smuikas, saksofonas).
Mokykla turi savo baseiną, teniso kortus, teatro, muzikos kambarius, kompiuterius. Be to, yra laisvos zonos, kur vaikai gali tiesiog leisti laiką, linksmintis, bendrauti, žaisti žaidimus, būti kūrybiškais ir t.t. Visa mokyklos teritorija apima 12 akrų (apie 4,8 ha), kartu su dideliu sodu, mišku -taigi yra labai daug vietos važinėti dviračiais, statyti būstines, stovyklauti, laipioti po medžius ir svarbiausia fantazuoti ar ką nors išsigalvoti… Čia daug vietų, kur nėra suaugusiųjų, kurie nurodytų, ką vaikams veikti – ką veikti jie turi susigalvoti patys.
Personalas (mokytojai ir globėjai) kasdien susirenka aptarti iškilusias problemas ar rūpesčius. Jie stebi naujokus ir tuos, kurie gali turėti bėdų su pamokomis. Personalas nuspręs, kokių priemonių imtis, kad pagelbėtų vaikui mokytis. Pavyzdžiui, jei vaikas klasėje nervingas, negali susikaupti, jam gali būti pasiūlyta individuali pamoka. Šitai taikoma ir greičiau arba lėčiau besimokantiems. Moksleiviai, prieš baigdami mokyklą, jei nori, gali laikyti egzaminus, kaip ir standartinėse mokyklose. Bet aišku, kai kurie pasirenka išvis jų nelaikyti.
Svarbi vaikų laisvė Samerhile yra teisė žaisti. Visos pamokos nėra privalomos. Nėra jokio spaudimo taikytis prie suaugusiųjų norų, tačiau pati bendruomenė iš kiekvieno reikalauja sąmoningo prisitaikymo. Bendruomenėje nėra hierarchijos, visi gyventojai yra lygūs nariai, jų santykiai draugiški ir neformalūs. Prievarta, bauginimai, vandalizmas ir kiti nebendruomeniški poelgiai yra tiriami specialiai renkamo „pareigūno“, arba kasdieniniuose bendruomenės susirinkimuose.
Susirinkimai vyksta taip. Išrenkamas vadovas, kuris nusprendžia, kas kalbės. Yra sekretorius, kuriam prieš susirinkimą galima pasakyti norimą aptarti problemą, taip pat jis žymi susirinkimo eigą ir t.t. Kiekvieno balsas yra vienodas, tiek mokytojo, tiek ir moksleivio. Susirinkimuose bendruomenė aptaria aktualias problemas, kuria naujas taisykles, naikina senas. Taisyklių skaičius kinta nuo 150 iki 250. Tai tikriausiai daug didesnis skaičius, nei kitose mokyklose. Keletas laikinų taisyklių:
-Tavo dviratis turi turėti veikiančius priekinius ir galinius stabdžius;
-Negali važinėti mažesniųjų vaikų dviračiais – net jei gavai leidimą;
-Negali laipioti po Didįjį Buką, kai lauke tamsu ir drėgna;
-Negalima važinėti dviračiais po mokyklos patalpas;
-Nauji moksleiviai ir mokytojai pirmą semestrą negali būti komiteto nariais…
Tačiau yra taisyklių, kurios nesikeičia. Griežtas požiūris į alkoholio, narkotikų vartojimą. Jei vaikas pagaunamas vartojant alkoholį ar kitokias nuodingas medžiagas, yra laikinai siunčiamas namo. Dažniausiai to užtenka, nes vaikai nori grįžti į mokyklą, todėl nei rūkymas, nei alkoholis Samerhile nėra problema. Taip pat nėra problema ir seksualiniai santykiai. Moksleiviai nebijo kalbėti šia tema su mokytojais, tėvais. Per visą mokyklos istoriją nėra buvę nėštumo atvejų.
Kai kada moksleiviai gali būti išmesti iš mokyklos. Tai dažniausiai nepanašu į išmetimą standartinėje mokykloje, kur moksleivis išmetamas iš sąrašų už prasižengimus, padarius kažką netinkamo. Samerhile moksleivis yra paprašomas palikti mokyklą tuomet, kai jaučiama, jog jis pats nenori likti. Tokių atvejų tėra buvę vos keli.
Ką moksleiviai veikia, kai baigia mokyklą?
Dažniausiai jie toliau renkasi studijuoti norimą specialybę, kai kurie eina į universitetus, kiti ne – čia kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Mokinių pasirenkamos profesijos įvairios: yra ir menininkų, ir gydytojų, teisininkų, dėstytojų, universitetų profesorių, dailidžių, mokslininkų, muzikantų, virėjų, aktorių, sodininkų, ūkininkų, žurnalistų, kino filmų kūrėjų, technikų, fotografų, šokėjų, programuotojų, rašytojų, iliustratorių, verslininkų, neįgaliųjų profesijų atstovų… Netradicinio mokymo dėka, mokiniai neturi nuostatos, kad baigę mokyklą „turi stoti į universitetą, kad tik kažkur pakliūtum“, jie supranta, kad universitetas ne vienintelis kelias į laimę.
Kritikuojantys šią mokyklą teigia, kad pripratę gyventi apsaugotoje mokyklos teritorijoje, mokiniai nesugeba prisitaikyti prie išorinio pasaulio. Tačiau mokykloje jaučiama, kad Samerhilo moksleiviai yra geriau pasiruošę išoriniam pasauliui negu daugelis kitų jaunų žmonių. Moksleiviai Samerhilo mokykloje yra pripratę kontroliuoti savo asmeninį gyvenimą ir daryti sprendimus savo atžvilgiu patys – taip kaip suaugę daro savo kasdieniniame gyvenime. Jie patys nusprendžia ką daryti, kada, ir kaip tai daryti.
Kritikai sako, kad yra daugybė dalykų išoriniame pasaulyje, kurie turi būti padaryti, kad užsidirbtum pragyvenimui. Jie tiki, kad Samerhilo moksleiviams bus sunku prisitaikyti, dėl to, kad čia nėra prievartos. Tačiau Samerhilo moksleiviai būdami mokykloje susiduria su gyvenimiškomis situacijomis visą laiką. Yra daugybė, daugybė dalykų, kuriuos reikia padaryti, kad bendruomenė gyvuotų. Jei bendruomenės nariai tų dalykų nepadaro, tuomet jie išvis nėra padaromi. Vietoj to, kad priverstum kažką kitą atlikti tuos reikalus, tu turi prisiimti atsakomybę už save ir už visą bendruomenę. Turi pats būti motyvuotas. Tai tinka mums visiems suaugusiųjų gyvenime. Samerhilo moksleiviai neturi „didžiojo mokytojo“, stovinčio šalia, kuris pasakytų, ką daryti. Jie privalo susiimti ir tvarkytis reikalus patys. Samerhile jaučiama, kad vaikai kitose mokyklose yra žalojami to, kad neturi iš ko mokytis priimti sprendimus. Štai kas labiau apsunkina, kai vaikai galiausiai palieka mokyklą ir pradeda gyventi suaugusiųjų pasaulyje.
Samerhilo drama
2008-ais metais BBC išleido 4 dalių meninį filmą „Imagine a school… Summerhill“ („Įsivaizduokite mokyklą… Samerhilas“), pagal tikrą istoriją iš mokyklos gyvenimo. Samerhilo mokykla visą laiką buvo viena dažniausiai tikrinamų mokyklų Jungtinėje Karalystėje. 1999-ais metais dėl neprivalomų pamokų ir Tony Blair‘o vyriausybės politikos švietimo klausimais, mokyklą buvo ketinama uždaryti. Tačiau mokyklos bendruomenė stojo prieš teismą ir apsigynė. Vaikai, dalyvavę teisme, surengė savo bendruomeninį susirinkimą ir nubalsavo už tai, kad mokykla toliau veiktų.
Nadia Hartman šiuo metu yra 44 metų odontologė. Ją būnant 5 metų tėvai išsiuntė į Samerhilo mokyklą. Štai ką ji prisimena iš mokyklos laikų: „Nebuvo sunku taip anksti pradėti mokytis – mano mama mirė, kai man buvo 9-eri, todėl mokykla man tapo tikra šeima. Čia niekas nesipešdavo, tačiau mes su keliais draugais „apstodavome“ vieną mergaitę. Pridėdavom į jos lovą sniego, kad galvotų, jog ji prisisiojo į lovą, pridėdavom uodų į jos maisto ruošimo ingredientus. Dėl to buvome nusiųsti į kassavaitinį susirinkimą, ir ten sulaukėm labai didelio nepritarimo savo elgesiui iš kitų vaikų. Mums uždraudė maudytis baseine ir išeiti į miestelį. Tai buvo tikrai didelė bausmė ir mes niekada taip daugiau nesielgėme.
Kai buvau maža, lankiau pamokas, tačiau, kai sulaukiau 10-ies metų, nustojau jas lankyti ir praleidau kelis metus karstydamasi po medžius, plaukiodama, megzdama, žaisdama su draugas. Kai man buvo 13 metų, aš nusprendžiau, kad noriu taisyti dantis ir kad man reikia mokytis, todėl vėl pradėjau lankyti pamokas. Turėjau sunkiai dirbti, kad pasivyčiau, bet Samerhilo klasės buvo nedidelės, todėl buvo galima gauti daug individualios pagalbos besimokant. Aš išėjau būdama 15-os, ir koledže turėjau dar daugiau dirbti. Bet išgyvenus vertingus laisvės metus, po trijų metų intensyvaus darbo, mano įvertinimai buvo tokie patys, kaip ir tų, kurie mokėsi jau 13 metų.“(kadras iš filmo)
2007 metais Samerhilas įtrauktas į Jungtinės Karalystės mokslo įstaigų tinklą OFSTED (The Office for Standards in Education, Children’s Services and Skills), kas įrodo aukšto lygmens akademinį mokinių išsilavinimą.
Kitos „laisvosios mokyklos“
Yra ir kitų panašių mokyklų, kurias valdo patys moksleiviai su mokytojais bei tėvais. „Laisvės“ judėjimas šiuo metu sparčiai plinta visame pasaulyje. AERO – The Alternative Education Resource Organisation (Alternatyvių švietimo išteklių organizacija) renka ir sistemina informaciją apie tokias mokyklas:
http://www.educationrevolution.org/blog/list-of-democratic-schools/, taip pat mokymą namuose, Valdorfo, Montesori mokyklas. Kitas savarankiškų mokyklų tinklas pasiekiamas adresu:
http://www.idenetwork.org
Europos demokratinių mokyklų tinklas:
http://www.eudec.org/
Rusijoje veikia garsioji Ščetinino mokykla, kurios mokiniai patys pasistatė mokyklos pastatą:
http://www.mokyklakitaip.blogspot.co.uk/search/label/%C5%A0%C4%8Detinino%20mokykla
Lietuvoje taip pat yra alternatyvų. Kazlų Rūdoje veikia Valdorfo mokykla, taip pat darželis Kaune, ne vienus metus veikia Montesori programomis paremtos pradinės mokyklos, klasės ar darželiai.
Nenutyla kalbos ir dėl mokymo namuose. JAV yra įstatymiškai priimta, jog tėvai turi pilną teisę mokyti savo vaikus namuose. Žinoma, norintieji stoti į aukštąsias, privalo laikyti tuos pačius egzaminus kaip ir kiti. Įdomus tokio mokymo pavyzdys, lietuvė Ana Bird, be vidurinės mokyklos įstojusi į aukštąją:
http://www.panele.lt/lt/naujienos/zurnalas_panele/lietuve_amerikoje_sugebejo_uzaugti_be_cukraus_mesos_ir_mokyklos/
Lietuvoje konkretaus įstatymo, leidžiančio tėvams vaikus mokyti namuose nėra. Yra galimybė mokytis nuotoliniu būdu tų pačių programų, kurias nustato švietimo ministerija. „Lietuviškus“ įstatymus suderinti ir kitokį variantą pasirinkti sugebėjo Jaunimo Švietimo Namai „Darna“: www.tautinemokykla.lt . Oficialiai priregistravę mokinius vietinėje mokykloje, atsiskaitymus daro kartą per semestrą, o kasdieniam mokymuisi taiko savus metodus internatinėje mokykloje.
Taigi, situacija yra tokia, jog neužtenka tiesiog norėti, kad viskas būtų geriau, svajoti apie vaikus-genijus ar reikalauti veiksmų iš valdžios. Samerhilo ir kiti pavyzdžiai įrodo, jog svarbiausia yra individualios pastangos – drąsios tėvų, mokytojų ar vaikų iniciatyvos. O esant rimtiems ketinimams, bet kokią švietimo sistemą galima panaudoti tam, kad patobulintume aplinką būsimajai kartai.

Šaltiniai:
http://www.summerhillschool.co.uk/
http://www.leftyparent.com/blog/2010/10/09/summerhill-and-a-truly-egalitarian-childhood/
http://en.wikipedia.org/wiki/Summerhill_School
http://www.guardian.co.uk/education/2011/aug/19/summerhill-school-at-90
Medžiagą parinko ir parengė:
Eglė Karpavičiūtė

http://www.sarmatas.lt/11/samerhilas-mokykla-kurioje-lankyti-pamokas-neprivaloma/