NaujienosAtgal <

Verta pasimokyti iš Suomijos: pamokų iškalti nereikia, o mokytojas myli savo darbą

2017-09-05 15:29

Suomijos švietimo sistema – viena geriausių pasaulyje. Šalis nuo seno garsėja aukštu švietimo lygiu ir nuolat pirmauja tarptautinėse švietimo vertinimo lentelėse. O šiuo metu Suomija permąsto, kaip ji mokys jaunąją kartą skaitmeniniame amžiuje. Jos siekis – kad ugdymo esmė būtų ne tik dalyko žinojimas, bet ir įgūdžiai. Žvarbus rytas atokiame Suomijos kaime, bet šios klasės moksleiviai yra visai kitur – senovės Romoje. Interaktyviojoje klasės lentoje mokytojas demonstruoja vaizdo medžiagą su vaidybiniais elementais – dvylikamečiai stebi Pompėją sunaikinusį Vezuvijaus išsiveržimą. Grupelėmis jie išsitraukia savo mini skreitinukus. Užduotis – palyginti senovės Romą su šių laikų Suomija. Viena grupė nagrinėja Romos pirtis ir modernius prabangius SPA centrus, kita – Koliziejų ir šiuolaikinius stadionus. Jie pasitelkia 3D spausdintuvus, kad sukurtų romėniškų pastatų miniatiūras, kurios galiausiai bus panaudotos visos klasės žaidime ant lentos. Tai šiek tiek kitokia istorijos pamoka Hauho bendrojo lavinimo mokykloje. Moksleiviai įgyja ir technologinių, tyrinėjimo, komunikavimo bei kultūrinio supratimo įgūdžių. „Kiekviena grupė tampa savo temos, kurią pristatys visai klasei, eksperte“, – aiškina mokytojas. Žaidimas ant lentos yra projekto, vykdomo lygiagrečiai su įprastu mokymu, kulminacija. Svarbiausias įgūdis – kritinis mąstymas Jau beveik du dešimtmečius Suomija yra pelniusi reputaciją šalies, kurios švietimo sistema – viena geriausių pasaulyje. Suomijos penkiolikmečiai nuolat pelno aukščiausias vietas pasauliniuose „Pisa“ reitinguose iš skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų. Ekspertus visame pasaulyje žavi Suomijos vaikų, kurie pradeda eiti į mokyklą tik nuo septynerių metų, turi trumpas pamokas, ilgas atostogas, palyginti mažai namų darbų ir jokių egzaminų, akademiniai rezultatai. Nepaisydama šių puikių laimėjimų, Suomija keičia mokymo sistemą, nes gerai suvokia, jog tai gyvybiškai svarbu skaitmeniniame amžiuje, kai vaikai nebesiremia vien knygomis ir tuo, ką išgirdo klasėje, kad įgytų žinių. 2016 metų rugpjūtį kiekvienai Suomijos mokyklai tapo privaloma mokyti pasitelkiant daugiau bendradarbiavimo, leidžiant moksleiviams pasirinkti norimą temą ir pagal ją rikiuoti dalykus. Inovatyvus technologijų ir šaltinių už mokyklos ribų, tokių kaip ekspertai ir muziejai, panaudojimas yra viena esminių tokio mokymo dalių. Projekto, arba reiškiniu grindžiamo mokymosi (phenomenon-based learning, PBL), tikslas yra suteikti vaikams įgūdžių, būtinų XXI amžiuje. Edukacinės psichologijos profesorė Helsinkio universitete Kirsti Lonka kaip vienus svarbiausių įgūdžių nurodo kritinį mąstymą, kad būtų galima atskirti suklastotas naujienas ir išvengti kibernetinio kvailinimo, bei techninį gebėjimą instaliuoti antivirusines programas ir prijungti spausdintuvą. Ji nurodo, kad tradiciškai mokymasis apibrėžiamas kaip dalykų, tokių kaip aritmetika ar gramatika, ir faktų, kuriuos reikia išmokti, sąrašas, kiek pagražintas, pavyzdžiui, pilietiškumo ugdymu. „Realiame gyvenime mūsų smegenys nėra suraikytos į šias disciplinas; mes mąstome labai holistiškai. O kalbant apie pasaulio problemas, tokias kaip globalios krizės, migracija, ekonomika, iškraipyta tiesa (tai vadinama nauju terminu „post-truth era“ – red.), tampa aišku, kad iš tiesų nesuteikiame savo vaikams įrankių veikti šiame tarpkultūriniame pasaulyje“, – aiškina ji. Didžiausia klaida – teigti vaikams, kad pasaulis yra paprastas, ir jeigu jie iškals faktus, bus pasirengę gyvenimui. Kur kas svarbiau – išmokti mąstyti. Didžiausia klaida – teigti vaikams, kad pasaulis paprastas, ir jeigu iškalsi kai kuriuos faktus, būsi pasirengęs gyvenimui. Bet kur kas svarbiau yra išmokti mąstyti ir suprasti – tai svarbiausi įgūdžiai. Be to, jie paverčia mokymąsi malonumu, o tai didina gerovę ir apskritai svarbu gerai savijautai. Rašikliai ir sąsiuviniai vis dar svarbūs klasės gyvenime. Mokykloje tapo smagu Hauho bendrojo lavinimo mokykla įsikūrusi tarp miškų ir ežerų, maždaug už 40 minučių kelio mašina nuo Hemenlinos miesto. Joje mokosi tik 230 moksleivių, nuo 7 iki 15 metų, tad jausmas – it namuose. Prie pagrindinio įėjimo vaikai palieka batus, kai kuriose klasėse jie sėdi ne ant kėdžių, o ant kamuolių, tarpduriuose yra prisitraukimų skersiniai. Mokytojai nedraudžia vaikams klasėse naudotis mobiliaisiais telefonais, nes yra įsitikinę, kad tai – vertingas tyrinėjimų įrankis, o ne tik bendravimo su draugais priemonė. Mokyklos direktorius Pekka Paappanenas tvirtai tiki PBL ir ieško įvairiausių būdų, kaip įtraukti į mokyklos mokymo programą. Jis aptaria su mokytojais įvairiausias idėjas ir rūpinasi, kad tvarkaraštyje atsirastų laiko ir erdvės joms įgyvendinti. „Mes atsisakome kai kurių senų tradicijų, bet nepuolame skubėti – mokyti mūsų vaikus yra pernelyg svarbus darbas, tad negalime suklysti“, – sako jis. Vieno didelio projekto tema pernai buvo imigracija. Tuo metu viso pasaulio laikraščių pirmieji puslapiai mirgėjo antraštėmis apie migrantų antplūdį į Europą. Mokykla pasirinko šią temą todėl, kad buvo aišku, jog moksleiviai neturi asmeninės sąlyčio su imigracija ar imigrantais patirties. Tema buvo įtraukta į vokiečių kalbos ir religijos pamokas. Penkiolikmečiai moksleiviai gatvėse atliko vietos žmonių apklausas ir apsilankė gretimame imigracijos centre, kur bendravo su prieglobsčio prašytojais. Savo atradimais jie pasidalijo vaizdo ryšiu su Vokietijos mokykla, kuri vykdė analogišką projektą. Mokytojų teigimu, moksleiviai reagavo labai stipriai, gilinosi į situaciją ir kvestionavo įvairias nuomones. Jei šia tema būtų išdėstytas, tarkim, trijų pamokų kursas, efektas būtų buvęs visai kitoks. Suomijos švietimo sistema - viena geriausių pasaulyje. Revoliucija vyksta lėtai Tačiau reiškiniu grindžiamo mokymosi idėja turi ir kritikų. Pavyzdžiui, fizikos mokytojas Jussi Tanhuanpaa baiminasi, kad moksleiviai negauna pakankamai dalyko žinių, kad galėtų studijuoti aukštesniu lygiu. Jis dėsto Lieto vietovėje prie pat pietvakarinio Turku miesto ir iš patirties žino, jog dalis moksleivių turėjo pereiti į žemesnį lygį, taip pat būgštauja, kad taip didėja atotrūkis tarp gabiausių ir negabiausių moksleivių. Būtent šis atotrūkis Suomijoje visuomet buvo mažas. Mokytojas pažymi, kad toks mokymosi būdas yra puikus geriausiems mokiniams, turintiems supratimą, kokių žinių jiems reikia pasisemti iš eksperimento. Jiems tai suteikia laisvę mokytis savo tempu ir žengti toliau, kai būna tam pasirengę. Bet visai kitaip yra mažiau gabiems vaikams, kuriems reikia vadovavimo. Todėl jau didėja atotrūkis tarp gabiausiųjų ir ne tokių gabių vaikų. Kitiems susirūpinimą kelia tai, kad didėja ir mokytojų darbo krūvis, o senesni mokytojai, mažiau susigaudantys skaitmeninėse technologijose negu jų jaunesnieji kolegos, atsiduria blogesnėje padėtyje. Kai kurie net sako, kad panašūs mokymosi metodai jau buvo išbandyti praeityje, prieš 100 metų, ir nepasiteisino. Tad pagrįstai keliamas klausimas: kam keisti sistemą, kuri duoda tokius gerus rezultatus? Kol kas nėra duomenų, kad reiškiniu pagrįstas mokymasis juos gerintų. Mobilieji telefonai mokykloje nėra uždrausti. Esant tokiems būgštavimams Suomija taiko permainas palaipsniui, iš mokyklų reikalaujama įgyvendinti tik vieną PBL projektą per metus. Taip mokytojai skatinami dirbti naujoviškai, o mokiniai įgyja naujos patirties, bet viskas vyksta lėtai. Mokyklose vis dar mokomi dalykai ir kiekviename jų siekiama rezultatų, bet lygiagrečiai įtraukiamas ir įgūdžių įgijimas. Suomija neskuba matuoti tokio mokymosi rezultatų. Specialistai tikisi, kad vaikai juos pademonstruos, ir tai atspindės tarptautinės lentelės, tokios kaip „Pisa“. Nors revoliucijai pritaria ne visi, Hauho mokykloje ja džiaugiasi dauguma moksleivių ir tėvų. Keturiolikmetė Sara sako mažiau pavargstanti, jai daug įdomiau mokytis. Bendraamžė Anna pasakoja, kad jos vyresnioji sesuo jai pavydi, nes mano, jog dabar mokykloje daug smagiau nei tada, kai ji pati mokėsi. Plačioje diskusijoje dalyvavę tėvai norėjo būti tikri, kad vaikai mokysis ir pagrindinių dalykų, bet visiškai pritaria, jog didesnė motyvacija ir įdomesnis pasaulis taip pat labai svarbu. „Nematau nieko bloga, jei mokykloje smagu“, – sakė viena mama Kaisa Kepsu. Kuo ypatingos Suomijos mokyklos? * Mokytojo darbas – labai gerbiamas ir gerai mokamas. * Nėra mokyklų inspekcijų ar mokytojų vertinimo. * Mokyklų sistema labai centralizuota, dauguma mokyklų išlaikomos valstybės. * Diena mokykloje trumpa, o vasaros atostogos trunka 10 savaičių. * Vaikus vertina jų mokytojai, vienintelį nacionalinį egzaminą laiko tie, kurie nori mokytis toliau iki 18 metų. * Vidutinis mokyklos dydis – 195 mokiniai; vidutinis klasės dydis – 19 mokinių. * Sėkmę lemia tai, kad tradiciškai mokslui skiriama daug dėmesio, mažas gyventojų skaičius ir homogeniška visuomenė. * Nors Suomija vis dar yra aukštai, pastaraisiais metais jos reitingas „Pisa“ vertinime smuktelėjo. * Kaip ir kitos šalys, Suomija susiduria su finansavimo problemomis ir didėjančia imigracija.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir-svietimas/verta-pasimokyti-is-suomijos-pamoku-iskalti-nereikia-o-mokytojas-myli-savo-darba/244724
© Lietuvos žinios